- džiūkšt
- džiū́kšt interj. 1. šmaukšt, čiukšt (mušimui, sudavimui žymėti): Tik džiū́kšt arkliui botagu Brt. Karalaitis išsitraukia kardą, džiū́kšt ir nukerta brolį Šn. 2. šliūkšt, pilst: Tik džiū́kšt su viedru vandenio, ir apliejo Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.